Kaip restoranai ir kavinės išgyvena Covid-19 pandemiją Lietuvoje

Antroji koronaviruso pandemijos banga Lietuvoje įgauna tragiškus mastus. Per dieną miršta 10-20 žmonių, uždaromi verslai, laisvalaikio praleidimo priemonės, ribojamas net prekybos centrų darbas. Medicinos įstaigose – chaosas. Švietimas persikėlė į virtualią erdvę, daugybė darbų tiesiog sustojo.Situacija yra labai sudėtinga, tačiau žmonės rankų sudėję nelaiko. Lietuviai stengiasi rasti būdų išlaikyti savo verslus, nes akivaizdu, kad pandemija amžinai nesitęs ir gyvenimas grįš į savo vėžes greičiausiai pavasarį...

Lietuvos restoranų ir maitinimo įstaigų verslui pandemija smogė itin skaudžiai. Jei vasarą lauko prekyba buvo leidžiama, tai dabar to neleidžia padaryti oro sąlygos. Mes negalime pasigirti šiltais orais ištisus metus, todėl ruduo ir žiema visada laukiami su nerimu. Šiais metais to nerimo daugiau, tačiau ne vienam restorano savininkui teko pasukti galvą, kaip išlaikyti verslą. Ir pavyko gana neblogai.

Vakarienė viešbučio kambaryje

Lietuviai – išradingi žmonės. Tai įrodo vieno prabangaus viešbučio restorano administracijos sprendimas. Jei negalima klientų priimti salėje, tuščiuose kambariuose suorganizuoti didesnį stalą, kėdes ir ten surengti pietus dviem asmenim tikrai niekas netrukdo.

Viskas vyksta paprastai – užsakomas maistas, svečiai palydimi į jiems skirtą kambarį, dažniausiai su įspūdingu vaizdu pro langą. Maistas atnešamas į kambarį ir patiekiamas. Mokama tik už maistą, bet ne už brangiai kainuojantį kambarį. Vis tiek svečių viešbutis šiuo metu priimti negali, todėl kambarys – puiki vieta šventinei vakarienei ar net pietums. Po svečių apsilankymo, kambarys yra dezinfekuojamas, sutvarkomas ir paruošiamas kitų tokių „svečių“ sutikimui. Tokiu būdu restoranas gauna užsakymų, o viešbutis pasitarnauja kaip salė.

Maistas į automobilį

Kitas būdas aptarnauti klientus – atnešti maistą į automobilį. Ne, prabangus restoranas nepradėjo gaminti kebabų ir dešrainių, tiesiog pasiūlė maistą išsinešimui. Tokiu būdu maistą galima užsisakyti visai įmonei ar šventinę vakarienę šeimai. Nors pandemija sustabdė šventes ir renginius, asmeninė šventė iki 10 asmenų vis dar leidžiama. Tai puiki proga pasiūlyti aukščiausios klasės maisto Kalėdoms ar Naujiems metams.

Tradiciniai patiekalai

Prabangus restoranas yra vadinamas prabangiu dėl to, kad jame gaminamas išskirtinis maistas iš egzotiškų produktų, kurių dažnai prekybos centre nenusipirksite. Deja, per pandemiją daugeliui teko atsisakyti prabangos ir grįžti prie tradicinių patiekalų. Tai įrodė vienas garsus Lietuvos virtuvės šefas, pradėjęs savo restorane kepti... kugelį. Taip, lietuviškas bulvių plokštainis su spirgučių ir grietinės padažu yra vienas iš geidžiamiausių patiekalų. Nors šefas ir nenorėjo nusileisti iki kotletų lygio, tačiau situacija privertė labiau įsiklausyti į klientų pageidavimus. Šis puikus pavyzdys iliustruoja vieną iš svarbiausių restoranų išlikimo taisyklių:

Supaprastinti savo meniu...

Kai meniu yra paprastas ir primena greičiau dienos pietus, o ne prabangaus restorano meniu, galimybės išgyventi padidėja dėl sumažėjusių logistikos kaštų, produktų kainų ir paruošimo laiko. Restoranai, kurie sau išsikėlė tikslą IŠGYVENTI, šią taisyklę taiko labai dažnai.

Reklama socialiniuose tinkluose

Restoranai Lietuvoje gana vangiai iki šiol draugavo su technologijomis. Apsiribojama keliomis nuotraukomis su išskirtiniais patiekalais Facebook ar Instagram socialiniuose tinkluose ir viskas. Taip, maistas gražus, seilę pavarvinti galima žiūrint į profesionalių šefų sukurtus patiekalus, tačiau realiai pardavimams socialiniai tinklai įtakos nedarė. Iki pandemijos. Dabar kai kurie restoranai persikraustė į virtualią erdvę. Aktyvi reklama internete, galimybė užsisakyti maistą tiesiog Facebook paskyroje, interaktyvus interneto puslapis. Visa tai dabar tapo aktualu ir labai palengvina darbą. Kas sugebėjo pasiruošti skaitmenizacijai, tas dabar per pandemiją vos spėja suktis.

Skaitmeninės technologijos gali padėti suorganizuoti virtualias vakarienes, maisto ruošimo kursus, degustacijas. Ta galima paversti finansiškai pelninga veikla ir taip prisidėti prie restorano išlikimo.

Restoranus Lietuvoje gelbėja darbų perskirstymas. Virtuvės komanda sumažinta iki minimumo. Administracija dirba su internetine reklama ir užsakymų priėmimu, ieško būdų teikti maistą asmenims ir įmonėms.

Salės darbuotojai, barmenai tampa maisto išvežiotojais, jei nėra galimybių tai patikėti išvežiojimo įmonėms, kurioms dabar „aukso amžius“. Tokiu būdu ne vienas restoranas bando išlaikyti savo vertingus darbuotojus, kurių pagalba bus esminė pavasarį, kai pandemija baigsis.Atleisti darbuotojus galima greitai, bet staiga juos susigrąžinti gali ir nepavykti, todėl sumanūs verslininkai randa būdų, kaip geriausius darbuotojus išlaikyti.

P.S. Valstybė žada paramą

Valstybės parama dažnai skamba kaip anekdotas, dėl to pasikliauti vien pažadais nelabai galima. Nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms Lietuvoje bus skirta per 150 milijonų eurų. Tokių įmonių yra apie 60 000, tad teoriškai kiekvienai išeina vidutiniškai po 2500 eurų. Parama bus skirstoma pagal principą „25 proc. nuo 2019 metų sumokėto GPM“. Šis principas gal ir padės didesniems restoranams, tačiau mažiesiems tokios paramos tikrai nepakaks išsilaikyti dar keletą mėnesių. Tik kantrybė, darbštumas ir noras keistis padeda Lietuvos HORECA sektoriui šiuo sudėtingu metu.